- pampti
- 1 pam̃pti, -sta, -o
1. intr. K, Ds plėstis, pūstis: Viduriai pam̃psta nuo žirnių, uogų, obalių, iš drugio J. Dobilų atolo karvės prisiėdė i pradėjo pam̃pti Kv. Karvės pam̃psta ant šalteniais pririštos, o tu pijokauji Šts. Jis valgyti liaudavos tik tada, kai pilvas imdavo pampti rš. Kumelė vos pavelka susirietusi – visos gyslos pam̃psta Šts. | prk.: Antros eilės gurguolės pampo nuo grobio rš.
2. intr. augti į pilvą, storėti: Gerai girdomas veršelis ėmė pam̃pti DŽ. Mūsų žaloji jau pam̃psta, matyt, veršinga Skr. Kalė pradėjo pam̃pti, atsives šunyčių Stak. Pampstančią (laukiančią kūdikio, nėščią) mergę tujau atleido iš dvaro Šts.
3. intr. tinti, pusti: Vaka[r] ta koja da buvo niekàs, o šiand (šiandien) jau pradėjus pam̃pt Škn. Pam̃psta ir niežta ta vieta, kur erkė įlenda Mžk.
4. intr. brinkti, pursti, didėti: Kvietys kaskart labiau pampsta dygdamas rš. Jei oras šiltas, pumpurai greit pampsta rš. ║ kaužoti: Parūgotas sūris pam̃psta, neišlaikysi nesupelėjusį Šts.
5. intr. DŽ dvėsti, stipti, sprogti.
6. tr., intr. Rš menk. gerti, ėsti, ryti: Kas gi nedavė, galėjot pampt, kiek tik norit! Dl. Jis pam̃psta kap arklys Rmš. Pam̃pk, jeigu tau dar maža Vdn. Paduok karvėm pelų, tegul pam̃psta Dgl. Musios eitų [nuodų] pam̃pt ir padvėstų Kkl. Špokai pam̃psta grūdus Gdr. Nieko sau sveteliai – baigia pampti visą alų Ssk. Šviežias vanduo, ir kokio jūs čia vilko nepam̃pstat! Jz.
◊ pam̃pti juokù (juokaĩs, iš juõko) Skm, Ad, Švnč smarkiai juoktis: Anys gieda, o mes pam̃pstam juokù Klt. Iš jo darbų visi šunes juokù pam̃psta Trgn. Pam̃psta juokaĩs Dsn. Možna juokaĩs pam̃pt, kad diedas ką pasakys Rš. Mūsų diedukas buvo tikras štukorius: kur tik pasisukdavo, visi juokaĩs pam̃pdavo Dkšt. Pridarė visokių štukų, kad mes pam̃pom iš juõko Dgl.\ pampti; apipampti; atpampti; įsipampti; išpampti; nupampti; papampti; persipampti; prapampti; pripampti; supampti; užpampti
Dictionary of the Lithuanian Language.